MMR vakcina - ar verta ja skiepyti savo vaiką?

Kas yra MMR vakcina ir kada ja skiepyti?

MMR vakcina tai viena iš vakcinų, rekomenduojamų ir kompensuojamų pagal profilaktinį vaikų skiepų kalendorių. Ji saugo vaiką nuo tymų, epideminio parotito (dar vadinamo kiaulyte) ir raudonukės. Vakcinos sudėtyje yra visų trijų gyvų susilpnintų virusų, pagalbinių medžiagų, vandens ir gali būti antibiotiko neomicino pėdsakų. Dėl to, kad į sudėtį įeina gyvi virusai, jos nerekomenduojama skiepyti nėščiosioms.

MMR vakcina reikia skiepyti du kartus: pirmąjį kartą, kai vaikui sueina 15 - 16 mėnesių, antrąjį – 6 - 7 metų (arba pagal indvidualiai sudarytą vakcinavimo kalendorių).

MMR vakcinos efektyvumas

Ši vakcina yra labai efektyvi. Po dviejų šios vakcinos dozių, įgyjamas imunitetas:

• Maždaug 99% žmonių yra apsaugoti nuo susirgimo tymais ir raudonuke;
• Maždaug 88% žmonių yra apsaugoti nuo susirgimo epideminio parotito.

Tie žmonės, kurie pasiskiepiję dviem dozėm suserga epideminiu parotitu turi žymiai mažesnę komplikacijų riziką ir žymiai rečiau guldomi į ligoninę.

Apsauga nuo minėtų ligų pradeda formuotis praėjus maždaug dviem savaitėm nuo vakcinacijos.

Vakcinos nepageidaujamos reakcijos

MMR vakcinos yra labai saugios. Dažniausi šalutiniai reiškiniai yra labai lengvi ir trunka trumpai, pvz.:

• Paraudimas ir skausmas dūrio vietoje trunka maždaug 2-3 dienas
• Maždaug 7-11 dieną po injekcijos maži vaikai gali sukarščiuoti, juos gali šiek tiek išberti ar prasčiau jaustis, tačiau ir tai trunka tik maždaug 2-3 dienas (t.y. tymų viruso komponento vakcinoje poveikis).

Kaip ir bet kurie kiti vaistai, šios vakcinos retais atvejais gali sukelti sunkesnių šalutinių reakcijų:

• Alerginės reakcijos pasitaiko labai retai - maždaug vienam iš pusės milijono paskiepytų asmenų. Nors alerginės reakcijos gali labai neraminti, jos paprastai greitai ir visiškai išgydomos.
• Yra duomenų, kad encefalitu (smegenų uždegimu) susergama vienu iš milijono skiepijimo atvejų. Tačiau yra lygiai tokia pat tikimybė susirgti encefalitu ir nepaskiepytam vaikui. Tuo tarpu susirgus tymais, encefalitu suserga 1 iš 5 000 vaikų.

MMR vakcinos ir autizmo ryšys?

Nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių sąsajas tarp MMR vakcinos ir autizmo ar žarnyno susirgimų, tad radę tokios informacijos, į ją žiūrėkite kritiškai. Yra daugybė studijų, kurios neigia šiuos ryšius. Plačiau apie įvairias studijas šiuo klausimu siūlome skaityti čia.

Kokios komplikacijos gresia susirgus ligomis, nuo kurių apsaugo MMR vakcina?

Tymai, epideminis parotitas ir raudonukė didina rimtų komplikacijų riziką.

• Tymai gali sukelti ausų infekciją, kvėpavimo takų infekciją ir meningitą ar encefalitą (smegenų uždegimą). 1 iš 2500–5000 atvejų ši liga gali baigtis mirtimi.
• Epideminis parotitas sąlygoja klausos sutrikimus, kurie visiškai arba tik iš dalies atsistato. Be to, vyresnio amžiaus berniukams ir vyrams gali patinti arba skaudėti sėklides. Ši liga žymiai padidina nevaisingumo riziką. Anksčiau parotitas buvo viena iš dažniausių vaikų virusinio meningito priežasčių.
• Raudonukė taip pat gali sukelti smegenų uždegimą ir neigiamai paveikti kraujo krešumą. Nėščioms moterims liga yra itin pavojinga, nes sukelia persileidimą arba rimtų vaisiaus sveikatos sutrikimų, tokių kaip aklumas, kurtumas, širdies vystymosi anomalijos arba smegenų pažeidimai.

Palyginus MMR vakcinos šalutinį poveikį ir tymų, kiaulytės bei raudonukės komplikacijas, akivaizdu, kad pasiskiepyti yra žymiai saugiau nei šiomis ligomis susirgti.

Kaip dažnai vaikai serga tymais?

Nei vienoje iš šalių, kurioje skiepijama MMR vakcina, nerekomenduojama skiepyti šiomis vakcinomis atskirai. 1987 m., dar prieš pradedant skiepyti MMR vakcina, Junginėje Karalystėje tymais susirgo 86 tūkst. vaikų, 16 iš jų mirė. Pastaruoju metu dėl sumažėjusio skiepijamų vaikų skaičiaus Europoje pasireiškė šių ligų protrūkių ir keli vaikai mirė.

Svarbu atsiminti, kad nepasiskiepijus MMR vakcina, rizika susirgti kuria nors iš šių ligų per gyvenimą yra labai didelė. Šiuo metu, kai mažėja skiepijimo apimtys, rizika susirgti dar labiau padidėja.